Vystantis ekonomikai ir sparčiai didėjant miestų urbanizacijai, vis gausėja sudaromų rangos sutarčių. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir LR CK) 6.644 straipsnio 1 dalimi, įtvirtinta rangos sutarties samprata „Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti“.
Tai reiškia, kad rangovas įsipareigoja per tam tikrą nustatytą terminą pastatyti statinį pagal užsakovo užsakymą (pageidavimą). Rangovas ne tik įsipareigoja pastatyti statinį, bet ir atlikti vidaus ir/ar išorės apdailos darbus. Užsakovo susitarimo su rangovu metu, užsakovas įsipareigoja sudaryti tokias sąlygas rangovui, kad rangovas galėtų tuos darbus atlikti, o užsakovas priimti jau kokybiškai pastatytą statinį ir už jį sumokėti sutartyje sutartą kainą. Visiems yra žinomas sutarties laisvės principas, kai šalys gali laisvai susitarti dėl konkrečių sąlygų, tame tarpe, ir rangos sutarties kainos, jos apskaičiavimo metodo, tačiau statybos rangos teisiniuose santykiuose neretai sunku numatyti visą reikalingą sąmatą ir ją patvirtinti bei laikytis visą sutarties vykdymo laikotarpį.
2020 metais, prasidėjusi COVID – 19 pandemija, 2022 metais prasidėjęs karas Ukrainoje drastiškai pakėlė statybinių medžiagų, žaliavų, ne išimtis ir darbų kainas, ko pasėkoje prasidėjo sutartinių įsipareigojimų sąlygų keitimas ar jų nevykdymas.
LR CK 6.653 straipnyje įstatymų leidėjas numatė reglamentuoti rangos darbų kainas. Pažymėtina, kad jeigu sutarties šalys nėra susitarusios dėl kainos, tai įstatymas nukreipia į LR CK 6.198 straipsnį, kuriame yra pateikiamos darbų apskaičiavimo taisyklės. Verta paminėti, kad sutarties šalys kaina (kaip viena iš esminių sutarties sąlygų) negalės piktnaudžiauti, kadangi šalys bus susitarusios dėl tokios kainos, kokia buvo rangos sutarties sudarymo metu, toje verslo srityje, kurioje šalys ir susitarė. Šiuo metu neretai girdime, jog rangovai nebegali vykdyti ar įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų prieš užsakovą ir dažnai pranešama užsakovams, jog rangovai nebeturi galimybės vykdyti rangos sutartyje numatytų darbų, pagal šalių sutartą kainą. LR CK 6.653 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi įstatymo leidėjo norma, kad jeigu šalys susitarė dėl konkrečios darbų kainos, rangovas neturi teisės reikalauti jos padidinti, o užsakovas sumažinti. Pasitaiko atvejų, kuomet šalys negali numatyti viso darbų kiekio ar reikalingų lėšų visiems darbams atlikti, tačiau net ir tokiu atveju įstatymas draudžia rangovui didinti kainą, o užsakovui ją sumažinti.
Taigi, kyla klausimas ar rangovas turi teisę didinti darbų kainą vienašališkai? Ir ką tokiu atveju daryti užsakovui?
LR CK 6.653 straipsnio 6 dalyje, numatyta, kai tiekimų medžiagų ar įrenginių kaina taip pat paslaugų, kurias rangovui teikia tretieji asmenys, padidėja iš esmės ir šio kainų padidėjimo rangovas negalėjo numatyti rangos sutarties sudarymo momentu, rangovas turi teisę reikalauti padidinti darbų kainą arba nutraukti sutartį pagal LR CK 6.204 straispnyje įtvirtintas taisykles. LR CK 6.685 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad rangovas turi teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu ne dėl jo priklausančių aplinkybių, faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau, kaip 15 procentų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad LR CK 6.653 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi įstatymo norma ir rangovas, siekiantis padidinti kainą privalo įrodyti kainos padidėjimą lėmusias priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012, E3K-3-364-469/2019. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje nr. E2A-937-381/2022).
Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją Ukrainoje, kai trūksta prekių, kurios galėjo būti realizuojamos Lietuvoje, kai dalis prekių sankcionuotos ir negali būti atgabenamos bei esant medžiagų stygiui, natūralu, kad kainos gali didėti, kadangi yra reikalinga atrasti naują rinką bei galimybes atrasti ir pakeisti prekes, reikalingas darbams vykdyti, o tai tai užima laiko bei reikalauja papildomų lėšų.
Buvusios COVID-19 pandemijos, kuomet daugelis sričių buvo apribotos ar sustabdytos veiklos dėl ligos, padarinius jaučiame dar ir šiandien. Šios aplinkybės nepriklauso nuo rangovo, tai yra pasaulinio mąsto problemos, dėl kurių jaučiami pokyčiai daugelyje sričių, ne išimtis ir statybos sektorius. Taigi, atsižvelgiant į įstatymų leidėjo reglamentuojamą rangos sutarčių vykdymą bei kainos keitimą rangos teisiniuose santykiuose, galima daryti išvadą, kad darbų kainą keisti galima tik esant objektyvioms ir svarbioms priežastims, kurių nebuvo įmanoma numatyti rangos sutarties sudarymo momentu ir įrodyti, kad kad tokios priežastys lėmė kainos padidėjimą, turės rangovas.